vokietpalaikis

vókietpalaikis sm. (1) menk. prastas, netikęs vokietis: Įkyrus vókietpalaikis NdŽ. Ak, čia Sudetų kraštas, kuriame fašistinis fanatiškumas nė kiek neatsiliko nuo Klaipėdos krašto vokietpalaikių I.Simon. Pagal vokietpalaikių mislį, tai visas svietas turi priklausyti prie Vokietijos prš. 2. prk. velnias: Jis su savimi turėjęs sidabrinį guziką, su kuriuom, muškietą užprovijęs, kaip pikšters į pačią vokietpalaikio subinę! BsMtI27(Brt).